2022 Pavasaris
Pavasaris
Pražydo pavasaris
vasaros gėlėm,
kai užmigo gruodis
iki rudens šalnos…
Kai pievoj žiogas gros,
Jonelis vienas nemieguos,
apie pavasarį pievoje sapnuos…
Pražys Petriukas
kaip kiškiukas,
atžygiuos Jonukas
kaip žiogiukas…
Taip pavasaris prasidės
ir žiemos ilgam dar nereikės…
Gyvenimo gėlė
Gėlė pravirko
viena namie,
kai šypsojosi pievos
ir liūdėjo vėjas…
Kai atžygiavo gyvenimas
ant vištos kojos
ir nusinešė sapnus…
Verkė dangus
guosdamas gėlę:
— Neverk, brangi gėlelė,
gyvenimas gražus…
Taip paguodė gėlę dangus
ir ėmė lyti pavasario lietus…
Pražydo gėlės
Pražydo gėlės,
ištirpo ledas —
depresijai atėjo galas…
Kai gėlės pražydėjo,
vėl laikas džaugsmui
ataidėjo…
Bitinai gėlyne
darė gramą,
kai bičių močiutė
žiūrėjo panoramą…
Nulinko liepos
Nulinko liepos Panemunėj
šalia vieškelio plataus
ir susirinko gandrai paskanauti
sliekų skonio alaus…
Gandrai apgirtę pakelėj
plaukė nemunu
užupės skylėj…
Susitikę su gulbėmis
bandė daryti pur pur pur,
bet gavo į snukį
ir gavosi bur bur bur…
2022 Vasara
Žvaigždžių saulė
Pražydo žvaigdžių saulė
Ir nušvito dangus
Ir pravirko vasaros lietus…
Atsirito saulės žvaigždė
Pilna gyvenimo pilnaties
Ir žvaigždynų išminties…
Galiausiai supratau –
Visas gyvenimas yra raketa
Ir nėra ko stovėti vietoje…
Nepaisant to, kad benzo kainos kyla –
Ir aš be auto teisių
jaučiuosi kaip nebrendyla…
Vasaros laikas
Vasaros laikmatis tiksi, 35 ar 36,
– kiek dar laiko reikės,
kol laikmatis neberūpės?..
Ar žiogui rūpi
kiek jis laiko šuoliuoja
nuo pelkės prie pelkės?..
Ar bebrui rūpi,
kiek jis laiko
per dieną kasa urvą?..
Ar vasarai reikia
skaičiuoti laiką,
kol ateis žiema?..
Tad kodėl žmogui
reikia to laikmačio,
kuris kaip akmuo ant kaklo?..
Geriau jau būti poetu
Ir apie laiką negalvoti,
taip kaip žiogui, bebrui arba vasarai…
Tas laikmatis tik stato
vasaros sienas, kol galiausiai
lieka vienišas ir vienas…
Geriau jau skaičiuoti žvaigždes
Ir svajoti apie laimės minutes,
kai poezijos kodas pavirsta į gyvenimą…
2022 Žiema
Užmigo žemė
Užmigo žemė
šiltuos pataluos —
laukia pavasario
viena namuos…
Nepaisant lietaus
ar šalto vėjo,
mėnulis žemės
nemylėjo…
Pražydo sausis
lietaus pataluos —
žemė pravirko dėl
mėnulio nejautros…
Ir pabudo žemė
iš svajingo miego —
pamatė mėnulio kiemą
pilną sniego…
2023 Ruduo
Rudeninė Matrica
Ruduo pravirko kasdienine Matricos spalva,
kai gyvenimas sušuko „tango” - gavosi artuma…
Ta artuma tuomet sustingo krentančiam lape
ir viskas pavirto į ignoruojamą kvietimą…
Tas kvietimas liko nesuprastas
ir galiausiai pasiklydo Matricos lauke…
Tada supratau - nėra ko kviesti daugiau…
Nes arba ignoruoja arba atmeta…
Taip ir prabėgo rugsėjis Matricos fone
liūdnas, vienišas ir nesuprastas objekto…
Raugintų kopūstų sonetas
Kai rauginti kopūstai kvepia,
tai tolumoj daugiau niekas nerūpi…
Suprask tu kaip nori,
bet aš užvalgau raugintų kopūstų…
Ir iškarto pasidaro geriau.
Nesvarbu, kad jie kvepia…
Svarbu, kad neša džiaugsmą
ir suburia visus į vieną vietą…
Pozityvo miegas
Pozityvas miega lovoj su rudeniu,
bet ruduo nenori pozityvo…
Ruduo sako „eik lauk”,
o pozityvas tik nusijuokia
ir niekur neina…
Pozityvas žino savo vertę,
todėl niekur iš lovos neina…
Nes supranta gerai,
kad jeigu išeis - tai jau nebegrįš…
Rudens nežinia
Nežinojo ruduo, kad atejo…
Nežinojo, nes niekas nepasakė…
Taip ir liko ruduo kelyje,
nežinodamas kada ateis žiema…
Ruduo verkė ir raudojo,
nes suprato, kad niekas jo nelaukia…
Štai tokia trumpa istorija apie rudenį,
kuris nieko apie save nežinojo…
Poezijos ruduo
Poezija džiaugiasi rudeniu,
o ruduo - poezija…
Poezija virsta džiaugsmu,
o ruduo džiaugiasi…
Viskas tampa smagu,
kai ruduo ir poezija dera kartu…
Rudens nemiega
Ruduo nemiega per naktį,
nes galvoja apie krentančius lapus…
Kai lapai krenta,
rudeniui prasideda gyvenimas…
Gyvenimas tuomet pakviečia rudenį
ir ruduo tuo apsidžiaugia…
Repuojantis ruduo
Ruduo repuoja ir neaimanuoja,
nes nuolat apie gyvenimą galvoja…
Reperis tiek nežino apie rudenį,
kiek žino ruduo apie repą…
Ruduo žino, ką reiškia repas
ir žino, ką reiškia ruduo…
Bet apie meilę,
tai nieko nežino…
Bet ruduo visvien repuoja,
nors ir ne apie meilę…
Ruduo repuoja apie
gyvenimo kasdienybę
ir laukia pavasario, kuris atrodo
lyg keliauja amžinybę…
Rudens veidas
Naktyje regiu tave, ruduo,
ir suprantu tuomet, kad gražu…
Gražu, kur matosi rudens plaukai,
kai aplinkui sutema žvaigždžių…
Žvaigždės spindi ir
nebereikia raidžių,
todėl jos išnykšta
su trimis taškais pabaigoje…
Rudens joga
Ruduo daro jogą vakarais,
kad geriau mėgautųsi sapnais…
Ruduo pasveikina saulę ir
įsijungia naujas kvėpavimas…
Rudens kvėpavimas nupūčia
nuo medžių pageltusius lapus…
Rudens šypsena
Kai nusišypso ruduo -
lapai nuo medžių krenta…
Ir tuomet net lapai
krisdami irgi nusišypso…
Ir gyvenimas tampa gražus
kaip krentantis lapas rudenį…
Jei netiki -
nusišypsok ir pamatysi…
Rudens melodija
Ruduo groja vakarais melodiją,
kuri tampa kasdienine simfonija…
Melodija kutena vėjui plaukus
ir vėjas ima ūžti kaip pašėlęs…
Vėjas susilieja su lietumi
ir melodija virsta liūtimi…
Esu ruduo
Susipažinkime, esu ruduo,
dažnai palyju,
bet dėl to nesiparinu…
Tik problemą turiu –
ieškau pabėgusio pavasario…
O pavasaris nesirodo,
guli į kamarą įsilindęs
ir laukia ateinančios saulės…
O saulė geriausiu atveju bus vasarį,
tai va dėl to pažindinuosi…
Gal atsiras kokia alterenatyva
ir nebereiks laukti…
Ruduo vardu Tyla
Esu ruduo, vardu Tyla.
Tyliu, nes mano vardas toks…
Bet ką daryti,
jeigu nenoriu tylėti…
Tyloj daug galime jausti,
kaip krenta lapai ir lyja lietus…
Džiaugiuosi, kad tyliu…
ir tylėdamas džiaugiuosi…
Tylėdamas metu medžių lapus
ir tai tampa melodija, kurią groju
per vėjo radiją…
2023 Žiema
Ruduo + Žiema
Esu žiema ir
draugauju su rudeniu…
Mes derame kartu,
nors kiti mato mus
tik kaip šlapdribą…
Svarbiausia,
kad esame kartu…
Geriau jau šlapdriba
negu vienuma…
Žiemos patarimas žmogui
Žiema esu šalta,
ir sniegu apklota…
Kad ir šalta man,
bet tau žmogau pasisekė,
nes turi šiltus drabužius…
Aš turiu tik sniego apklotą,
todėl sakau tau, žmogau,
nesušalk ir gerk šiltą arbatą…
Gruodžio žiemos pozityvas
Esu žiema, bet
turiu pozityvo…
Todėl stegiuosi žibėti sniegu
ir klibėti ledu…
Nors ledo kolkas dar neturiu,
bet netrukus turėsiu…
Nes jau gruodis
ir esu pozityvi žiema…
Žiemos emocijos
Esu žiema ir manyje
emocijos verda -10°C
ugnyje…
Poezijoje viskas įmanoma…
Esu ir žiema, ir poezija,
todėl emocijos liejasi…
Ir viskas tampa sniegu,
kuriame aš tirpstu…
Nesvarbu, ar supranti,
svarbu - ant kiek tau smagu…
būti su manimi kartu…
Ir apsirenk, nes sušalsi -
tuomet emocijų
ugnis nebepadės…
Žiemos žaisliukas
Esu žaisliukas,
žiemos mylimas
ir ant eglutės kabinamas…
Smagu kabėti ant eglutės,
kai girliandos žibsi,
o laikas nuolat tiksi…
Esu žaisliukas,
aplink daugiau mūsų kabo…
džiaugiuosi, kad nesu vienas…
Žiemos snaigė
Esu snaigė,
krentu į sniegą…
Sniege esu laiminga,
turiu žemę po kojom…
Ir taip gyvenu,
kol ištirpstu pavasarį…
Kalėda
Esu Kalėda,
nuo senovės žinoma
ir mylima…
Draugauju su žiema
ir mes turime vaikų –
snaigių…
Visi jau manęs laukia
ir nuo gruodžio pradžios
skaičiuoja dienas…
Žiemos išdaiga
Esu žiema ir mėgstu
krėsti išdaigas…
Kaip būna juokinga,
kai naktis šalta
pridaro bėdų…
Neužsiveda mašina,
nebeatsidaro durys…
Visa tai džiugina mane,
nors aišku kartu ir gaila…
Bet neliūdėk, žmogau,
aš būsiu tik iki vasario…
Grinčo žiema
Esu Grinčas,
vagiu Kalėdas kasmet,
bet neatsibosta…
Kalėdų senis mato mane
kaip piktą žmogų,
esu jo juodajam sąraše…
Bet man atsibodo,
noriu būti geras
ir mylimas visų…
Nebenoriu būti Grinču,
kuris vagia Kalėdas…
Noriu būti Grinču,
kuris myli Kalėdas…
Žiemos blyksnis
Esu blyksnis,
žiemos metu tyliu…
Bet saulė daužo lėkštes
ir taip aš išgirstu ją…
Nesvarbu, kiek dar
duš lėkščių,
svarbu - liksime kartu…
Šukės krenta žemyn
ir virsta sniegu…
Štai kodėl per Kalėdas
neliko sniego…
…nes lėkštės nedužo
ir buvo abiems ramu…
Žiemos lietus
Esu lietus ir nežinau -
turėčiau snigti ar lyti…
Žiema gamina man mišrainę,
nes aš keičiuosi kasdien…
Ir taip nebežinau,
sningu ar lyju -
ta nuolatinė nuotaikų kaita…
Laukiu nekantriai pavasario,
kai būsiu tiesiog lietus…
34 Žiemos bitai
Esu žiemos bitas,
panašus į sniegą -
tik skaitmeninis…
Džiaugiuosi sniegu,
kai keliauju šviesolaidžiu
per jūras bei vandenynus…
Apskrieju Žemę ratu
ir taip sujungiu ryšiu
visus telekomunkacijos tinklus…
Susijungiu su 5G
ir kartu su 4G -
be manęs interneto nebūtų…
Esu ypatingas šviesos blyksnis,
skrieju šviesos greičiu
ir perduodu save bitu…
Žiemos sunkumai
Esu žiema ir negaliu rasti snaigės,
nes per daug supainiojo ta mišrainė…
Klaidžioju po šlapią sniegą,
o snaigės taip ir nerandu…
O sunkiausia, kad nežinau,
ką pasakyti, ką sušukti,
kad ji pati atsisuktų…
Štai tokie žiemos vargai,
kai atrodo - nieko nežinai…
Ir jau užsnigo tie vakarai,
kai atrodo jau bus gerai…
Bet tada vėl viskas kartojasi
ir gaunasi viskas atbulai…
Ir galiausiai pasakau,
pozityve, eik tu miegoti…
Nes tuoj tau teks sapnuoti,
kaip mišrainėje žvaigždės ieškoti…
Žiemos kodas
Esu žiema
ir myliu gyvenimą,
nes tikiu tiesa…
Esu žmogus,
laužantis kodus
ir skaitantis programas…
Myliu gyvenimą,
o standartų nekenčiu -
negaliu meluoti…
Ledinis grožis -
tai tiesos melas,
kad žiemai galas…
Kino pavasaris
ir poezijos ruduo -
taip laužau standartus…
Ledinis vanduo,
o dieta - tai akmuo,
kad butų gyvas liemuo…
Skaitai galą
žiemos kodo
ir lauki pavasario…
Nepatinka - neskaityk,
tiesą sakyk
ir kodą rašyk…
Žiemos tiesa
Esu žiema
ir žiema esu…
Tikiu tiesa
ir tiesa tikiu…
Pavargstu sniegu
ir sniegu vargstu…
Bet čia esu
ir esu čia…
Myliu saulę
ir laukiu ištirpimo…
Kai galėsiu pailsėti
ir į pavasarį žiūrėti…
Žiemos gėlė
Esu žiema ir esu gėlė,
tikiu tiesa ir esu šviesa…
Ir nesvarbu, kad žiema,
galiu žydėti ir mylėti…
Gyvenu žieduos
kaip šiltuos namuos…
Laukiu saulės
ir pavasario šviesos…
Puodelis žiemos
Esu žiema
gali mane gerti
kaip kavą ar arbatą…
Esu puodelis
pilnas žiemos
ir laukiantis…
Tiesos ir meilės
laukiantis puodelis,
kuris gyvena čia ir dabar…
Puodelyje jau
pavasaris
ir atrodo panersiu į puodelį…
Akyse kava,
kurią gėriau ryte,
belaukdamas pavasario…
Bet puodelis
vis dar pilnas,
gal negėriau?…
Štai ką su manimi
daro žiema,
kai atrodo pavasaris…
Koduoju save
ir laiką,
kad ateitų pavasaris…
Lauki ir tu,
ar ne taip,
žmogau?…
Žiema pražydo pavasariu
Esu žiema šalta
ir žydžiu pavasariu…
Tai kas, kad šalta -
svarbiausia gražu…
Jau vasaris tuoj
išeis atostogų…
Ir pasirodys kovas
pilnas džiaugsmo…
Jau užšalo ta žiema,
reikia pavasario šilumos…
Ačiū, kad skaitai mane,
tikiu, kad jau lauki…
… kol ateis pavasaris
ir bus nuotaika gera…
Nuotaikos jungiklis paruoštas,
lieka tik nuspausti startą…
Kraunasi visas pozityvas
iš žiemos į pavasarį…
… ir atrodo jau tuoj viskas
sprogs džiaugsme…
Artėjančio pavasario ramybė
Pavasaris artėja
ir kasdien gražėja…
Paukščiai čiulba
ir su ramuma susilieja…
Tas pavasario ramumas
lyg mamos artumas…
Tai džiugina
ir glosto širdį…
Kai medžiai šlama
ir sako “labas”…
Atsakau jiems “ačiū”
ir laukiu vasaros braškių…
Oi, kai būtų skanu
braškės su pienu…
Bet teks dar palaukti
ir dar daug nuplaukti…
Iki pat liepos reiks nuplaukti,
kol galėsiu braškių paragauti…
Bet nieko -
laikas eina greitai…
Tuoj atplauks upe liepa
ir bus graži lauke pieva…
2024 Pavasaris
Pavasaris užėjo…
Pavasaris užėjo,
svečiuose sėdėjo,
bet kavos nenorėjo…
Kvietė žmogus
pavasarį
kavos atsigerti…
Bet gavo “ne,
aš jau prisigėriau”,
ir nuėjo šalin…
Galiausiai pavasaris sutiko,
kad nepyktų žmogus,
ir davė savo facebooką…
Žmogus parašė
pavasariui į facebooką:
“Labas, varom kavos”…
“Gerai, varom”,
atrašė pavasaris
ir kartu smagiai pasibuvo…
Pavasario tyla
Tyli pavasaris
ir apie saulę
galvoja…
Saulė šviečia
ir į pasimatymą
pavasarį kviečia…
Gražu ir šilta,
ramu ir pilka
saulėje visada…
Ačiū, saulyte,
kad švieti
ir visus mus lieti…
Smagu ir gražu,
kad gamtos ciklas
eina ratu…
Pavasarinis kovas
Esu kovas
ir pavasaris,
kuris myli…
Rašiau pavasariui eiles
ir pasidalinau facebook’e,
bet facebook’as užlūžo…
Pavasaris
taip ir nepamatė
mano meilės eilių…
Ir viskas tapo realu,
kai facebook’as
mus atjungė…
Kovas ir pavasaris
jau nebe kartu,
nes įvyko sesijos klaida…
Facebook’as atsigavo,
bet pavasaris iš kovo
meilės eilių taip ir negavo…
Pavasario upė
Esu upė
ir teku pavasariu…
Esu pavasaris
ir teku upe…
Pavasaris ir upė
esu viskas kartu…
Tas tekėjimas
ramina ir šildo…
Ir jau atsibodo
tas lietus…
Laukiu šilto oro,
nes esu upė ir pavasaris…
Balandžio paukštis
Esu
balandis
ir esu
paukštis…
Einu dangaus
keliu ir skrieju
pievų
takeliu…
Skrendu
aukštyn
ir žvelgiu
tolyn…
Atrodo oro uostas
netoli, bet
nusileisti
negaliu…
Noriu skristi
dar toliau kartu,
nes tik taip mes
esame kartu…
Tas ilgesys
dangaus,
ašaras man
nubrauks…
Balandžiu aš
skrisiu
pas
tave…
Būsiu
ir paukštis,
ir
lėktuvas…
Būsiu
jausmų valytuvas
ir
pavasario artumas…
Pavasariu
skrendu,
greitkeliu
lekiu…
Tavo vardą
pamirštu,
nes mes
jau nebekartu…
Ir jaučiu
kaip keičiu
aš kryptį -
nebijau aš pykti…
Ir išmokstu
pasakyti “ne”,
nes noriu
būti dabar ir čia…
Aš jau nebe tas
bjaurus ančiukas,
kurį visi mindo,
nes iš manęs
gulbė išlindo…
Pavasario kvėpavimas
Esu pavasaris
ir kvėpuoju
“4-7-8” būdu…
Įkvėpiu iki 4,
sulaikau iki 7
ir iškvėpiu iki 8…
Taip kartoju,
kol pasidaro ramu
ir galiu vėl būti…
Pabandyk
ir pamatysi
kaip bus ramu…
2024 Vasara
Vasaros šviesa
Prašvito vasara
saulės šviesa
ir suspindo dangus…
Pražydo gėlės
ir tekėjo upelis
vandens krioklyje…
Gėlės šviesoje žydėjo
džiaugsmu skambėjo
ir pavirto grožio upeliu…
Tas grožis tyli,
bet kvepia
ir glosto širdį…
Vasara kvepia
Esu kvepianti vasara
nuolat kvėpuoju
medžiais ir
paukščių čiulbėjimu…
Kvepia sodai
ir pievų plotai -
tie nuostabūs apklotai,
tik be akinių matau ribotai…
Džiaugiuosi saule
ir pavėsio
artumo apgaule…
Vasaros braškė
Esu braškė,
augu vasarą
ir visi mane
valgo su pienu…
Kaip skanu,
kad ir aš
valgau save
kasdiena ryte…
Tik reikia saulės,
kad išsirpčiau
ir tapčiau skani
valgymui su pienu…
Vasaros jogurtas
Esu jogurtas,
naturalus ir
sveikas…
Valgau save,
kai būna sunku
ir taip save atrandu…
Tampu viskuo,
kas sveika ir
skanu…
Ir valgysiu save
kasdien per pietus
ir vakare…
Ir jaučiu,
kaip svoris krenta,
kai valgau save…
Nebenoriu storėti,
todėl kasdien valgau
save vasaros laike…
2024 Ruduo
Rudens spalvos
Esu spalva,
gimiau rudenį,
kai buvo šilta…
Smagu būti,
kai ruduo
tik pradeda spalvoti…
Ir nesvarbu
kad ruduo,
svarbu būti spalva…
Tapau viskuo
kuo tapo ruduo
ir pavirtau spalva…
Esu lapas,
nejudu,
medyje sėdžiu…
Spalva virstu,
tik nežinau,
kada krisiu žemyn…
Rudens protas
Esu protas,
mąstau rudenį,
nieko daugiau…
Tampu gyvenimu
ir baltu sąsiuviniu,
kuriame rašau…
Myliu. Tikiu. Gyvenu…
užrašiau tuos žodžius
ir tapau medžio dalimi…
Tapau medžiu,
kuris rudenį
meta lapus…
Rudens kava
Esu rudens kava,
geriama ir mylima,
nors kartais lieku
nesuprasta…
Esu rudens kava,
kuri myli ryte
ir kartais vakare,
kai geri mane…
Esu rudens kava,
kuri tyli ryte
ir kartais vakare,
kai geri mane…
Esu rudens kava,
kuri tiksi ryte
ir ypač vakare,
kai geri mane…
Rudens pachmielas
Esu ruduo ir pavargęs,
nes jaučiu pachmielą,
kai be saulės esu kasdieną…
Nežinau, kiek dar reikės,
kol tapsiu rudeniu,
kuris nebelaukia saulės…
Esu pachmielas,
visi manęs bijo
ir dar labiau nelaukia…
Jūs net neįsivaizduojate,
kaip liūdna būti pachmielu
ir dar rudenį, kai be saulės…
Rudens deimantas
Esu deimantas
gimęs rudenį
ir atradęs šulinį…
Šulinys yra auksinis,
o aš tik deimantinis,
bet svarbiausia — ne varinis…
Parelinis deimantas esu,
nešlifuotas ir neremontuotas,
bet svarbiausia — išgalvotas…