Pavasario aistra vasarai
liejasi per lietų ir saulę,
bet tai nėra apgaulė…
Vasaros aistra pavasariui
sušvinta per šilumos energiją,
gautą iš saulės ir lietaus artumos…
Ta artuma yra lyg toluma erdvėlaikį,
kuriame pavasaris įsimyli vasarą
ir gaunasi tikra visatos pasaka…
Ta pasaka yra lyg meilės ašara,
kuri nurieda skruostais žemyn
ir lekia erdvėlaikiu tolyn…
Tas erdvėlaikis lyg matricos žemėlapis,
kuris pasamonėje nupieštas,
bet užrakintas ir raktas išmestas…