Esu žiema
gali mane gerti
kaip kavą ar arbatą…
Esu puodelis
pilnas žiemos
ir laukiantis…
Tiesos ir meilės
laukiantis puodelis,
kuris gyvena čia ir dabar…
Puodelyje jau
pavasaris
ir atrodo panersiu į puodelį…
Akyse kava,
kurią gėriau ryte,
belaukdamas pavasario…
Bet puodelis
vis dar pilnas,
gal negėriau?…
Štai ką su manimi
daro žiema,
kai atrodo pavasaris…
Koduoju save
ir laiką,
kad ateitų pavasaris…
Lauki ir tu,
ar ne taip,
žmogau?…