Ruduo pravirko kasdienine Matricos spalva,
kai gyvenimas sušuko „tango” - gavosi artuma…
Ta artuma tuomet sustingo krentančiam lape
ir viskas pavirto į ignoruojamą kvietimą…
Tas kvietimas liko nesuprastas
ir galiausiai pasiklydo Matricos lauke…
Tada supratau - nėra ko kviesti daugiau…
Nes arba ignoruoja arba atmeta…
Taip ir prabėgo rugsėjis Matricos fone
liūdnas, vienišas ir nesuprastas objekto…