Marškinėliai ir džinsai
Šiuo metu į darbą einu su
marškinėliais ir džinsais, nes
darbe taikoma “business
casual” politika.
Aišku, džinsai
irgi nėra idealu, tačiau geriau
negu šortai, todėl 90 procentų
atitinku rengimosi standartą.
Vis vien niekas idealiai
nesirengia. Svarbiausia, kad
ne su šortais ir ne su
tapkėmis.
Nauja darbo vieta labai
patogi, o kolegos yra
draugiški, todėl greitai
pritapau prie kolektyvo.
Smagu. Daugiau nieko ir
netrūksta, kad būčiau
lamingas.
Apibendrinant, gyvenimas yra
gražus ir nėra dėl kо
pergyventi. Darbas veža ir
nereikia eiti į pležą. Tas
svarbiausia.
Čiau
Žmogiškumas ir tikrumas versle
Kodėl versle svarbu
žmogiškumas ir tikrumas? Aš
esu iš tų žmonių, kurie labai
vertina tas darbovėtes, kur
gali būti savimi ir be kaukės,
t.y būti tikru. Žinoma, tai
nereiškia, kad turiu viską
pasakoti kolegoms apie save
ir savo gyvenimą. Tai tiesiog
reiškia, kad vertinamas
žmogus ir norima sukurti
atmosferą, kur jis jaustųsi
laisvas. Manau, kad tai yra be
galo svarbu ir nuo to priklauso
produktyvumas ir efetyvumas
darbe.
Kai jautiesi nevertinamas,
nesuprastas ir privalai
užsidėti kaukę, kad išliktum,
tuomet norisi kuo greičiau
bėgti iš ten, nes tokiais
momentais motyvacijos ir
noro pasilikti nelieka, nes tu
tampi tiesiog mažas sraigtelis
verslo mašinoje ir nebeturi
galimybės nieko pakeisti, nes
tik vadovas gali diktuoti kaip
variklis toliau turi suktis verslo
mašinoje ir jeigu tau
nepatinka, tai nepatinka, jam
tas pats. Tai mano pati
didžiausia pamoka, kurią
išmokau, dirbdamas
skirtingose įmonėse.
Verslui nerūpi žmogus ir jo
nuomonė, nes yra strategijos
ir planai, kuriuos reikia
įgyvendinti ir link to bus
judama, nesvarbu ką apie tai
manys ar sakys paprastas
darbuotojas. Štai toks yra
verslo pasaulis.
Norėtųsi tai pakeisti, tačiau tai
sunkiai įgyvendinama
užduotis, nes toks pasaulis
jau gyvuoja daugybę metų ir
visi prisitaiko. Bet aš esu iš tų
nedaugelio žmonių, kurie
svajoja tai pakeisti. Norisi
ateityje, kai įgysiu daug
skirtingos patirties, sukurti
verslą, kur svarbiausias bus
žmogiškumas ir tikrumas.
Manau tam tikslui įgyvendinti
gali reikėti 10-15 metų, nes
turiu dar įgyti daug patirties,
dirbdamas skirtingose
įmonėse ir stebėdamas kaip
vyksta verslo procesai ir
kokios yra vertybės versluose
šiuo metu. Jeigu noriu kažką
pakeisti, pirmiausia turiu
pilnai suprasti kaip vyksta
procesai versluose šiuo metu
ir išsiaiškinti priežąstis kodėl
taip vyksta.
Apibendrinant, verslas šiuo
metu fokusuojasi į save, savo
tikslus ir žmogiškumą bei
tikrumą dažnai nustumia į
sąrašo galą savo vertybių
sistemoje arba išvis jų
neįtraukia, nes tai neturi, jų
nuomone, jokios naudos, nes
juk svarbiausia pelnas. Aš
turiu kitokią nuomonę ir
manau, jog tai svarbu tam,
kad įmonėje dirbantys
žmonės jaustųsi pilnaverčiai ir
laimingi.
Čiau
Laisvo oro direktorius iki pirmadienio!
Esu laisvo oro direktorius iki
pirmadienio ir tai yra begalo
geras jausmas. Galiu sau
ramiai gerti kapučiną ir
miegautis gyvenimu.
Pirmadienį prasideda naujas
etapas - pradedu darbą
naujoje vietoje. Kur? Negaliu
sakyti, bet jeigu mane pažįsti,
tai pats žinai kur.
Miegaujuosi laikinu laisvo oro
direktoriaus statusu
gerdamas latte savo
mėgstamiausioje “Caffeine”
kavinėje. Geriu ir kaifuoju.
Nuostabus jausmas. Palieku
arbatpinigių, nes tikrai vertinu
ten dirbančias baristes.
Apibendrinant, gyvenimas yra
gražus ir svarbu išmokti
džiaugtis kiekviena akimirka.
Čiau
Liepos slemai
Pozityvas
Esu pozityvas, kuris nesiekia
įtikti. Būdamas gangsteriuku,
kuris nepataikauja sistemai,
sukuriu savo gyvenimą nuo
nulio. Kartais nepavykta,
padarau klaidų, bet tik
klysdamas mokausi.
Gyvenimas yra kaip spinta be
drabužių, kur drabužius
renkamės patys. Problema,
jeigu už mus nusprendžia, ką
renktis. Iš tiesų pradedame
gyventi tik tada, kai nustojame
pataikauti ir įtikti kitiems.
Buvimas unikaliu ir savimi
veža mane pirmyn ir suteikia
džiaugsmo. Buvimas
nepatogiu kitiems padaro
mane gangsteriuriuku, bet
tokiu, kuris niekada nebus
kalėjime, nes juk niekas
nesodina vien už tai, kad esi
nepatogus kitiems ir išlieki
savimi. Jei sodintų, tai jau
sėdėčiau iki gyvos galvos.
Vertinu laisvę ir galimybę būti
savimi be jokių kaukių.
Pozityvas susikuria, kai
nebijau būti savimi, nebijau
kažkam nepatikti ir nesiekiu
niekam įtikti. Gyvenimas
mane veža į priekį, kai nebijau
rizikuoti ir pripažinti suklydęs.
Apibendrinant, gyvenimas yra
gražus ir nėra dėl ko liūdėti,
svarbiausia savimi pasitikėti ir
kaukės nedėvėti. Čiau
Arbatpinigiai
Esu gangsteriukas, kuris
palieka arbatpinigių kavinėse.
Manau, kad tai svarbu, nes tai
suteikia džiaugsmo tam
žmogui, kuris tave aptarnauja.
Tokiu būdu aš parodau, kad
vertinu jo darbą. Nuo kelių
eurų tikrai nenubėdnėsiu, o
tam žmogui tai turės didelę
vertę. Ta nuoširdi baristos
šypsena, kai įdedu eurus į
stiklainį kavinėje, man suteikia
daug vilties ir supratimo, kad
gyvenimas yra gražus.
Suprasdamas, kad dauguma
barisčių ir baristų yra
studentės ir studentai, iškart
kyla rankos įmesti bent kelis
eurus. Nuskambės juokingai,
bet man labiau patinka
baristės. Jeigu pamatau
baristą iškart varau laukų iš
kavinės. Nežinau kodėl, bet
man tiesiog atrodo taip
neįprasta matyti vyruką
dirbantį baristu. Čia aišku
mano problema, kad turiu tokį
stereotipą, kurio negaliu
atsikratyti.
Baristės yra pačios
geriausios ir vertinkime jas už
tai, kad jos yra baristės ir
moka padaryti pačią geriausią
kavą. Kava mus prabudina ir
suteikia jėgų. Tam tikra
prasme baristės yra laumės,
bet iš pačios geriausios
pusės. Vertinu jas ir visada
padedu.
Apibendrinant,
vertinkime baristes ir palikime
joms arbatpinigių. Nuoširdžiai
palikti eurai sugrįžta su kaupu,
esu tuo tikras. Čiau
Slemas 84
Vertybės
Esu gangsteriukas rytais,
o vakarais - kunigiukas…
Ir nebesuprantu vertybių,
tų visų subtilybių, kurios
daro mane žmogumi…
Kartais verkiu, o kartais
juokiuosi…
Kai išgeriu 100 gramų
man ima trūkti ramų
ir tada pamirštu vardus,
kuriuos kartojau per naktį…
Tada susijungia matrica ir
visa jausmų aritmetika tampа
per sunki, kad tiesiog nuvirstu
ir kojų jau nebepavelku…
Tuomet nueinu į šaltą dušą ir viskas vėl
restartuojasi, tik atminties
diskas lėtai defragmentuojasi… ir vėl
viskas per naują kartojasi…
Bandau sustabdyti ir išeiti iš
ciklo, bet atsiduriu kritinėje
sekcijoje, kurioje tarsi tolete,
neveikiančiame, pasileidžia
viskas man ant galvos… ir jau
nebereikia plaut galvos…
Ir tas kvapas pasklinda
kambaryje, tada pana man
sako “ką tu čia prismirdinai?”
Bet tada atsilaisvina galvoje
ramai ir prisimenu, kad jokios
panos aš neturiu ir esu tiesiog
uždarytas tarp sienų keturių
minkštų… Aš išprotėjęs,
mergos niekada neturėjęs…
Esu nekaltas… bet uždarytas
dėl keistų vertybių ir
gangsteriuko savybių. Viskas
restartuojasi ir vertybės
palengva dėliojasi. Tampu
žmogumi, kuris netobulas, bet
savas…
Jei tau vis dar trūksta ramų
išgerk dar 100 gramų… ir
pasinerk į vertybių matricą… ir
išgirsk gangsteriuko pasaką…
Gangsteriukas, kuris bando
tau prikišti savas vertybes,
išpirk jį lauk, paspardyk,
pamurdyk, kad daugiau taip
nedarytų… tik tuomet, kai būsi
pasiruošęs, pasakyk jam “eik
tu šieno pjauti, po šimts
kalakutų”. Ir jis išeis pjauti
šieno ir tikriausiai jau niekada
nebegriš… O jeigu pabandys
sugrišti, tai pakartok tą
atsikratymo operaciją per
naują…
Apibendrinant, netikėkit pasakom, tiesiog
turėkit savas vertybes ir
gyvenimas bus gal ir sunkus,
bet bent jau morališkai
vertingas… Čiau
Treneriukas
Esu ne tik gangsteriukas, bet
ir treneriukas. Vedu sporto
programas. Štangas liepiu
kilnoti ir smagiai kvatoti.
Jeigu nekvatoja, tai daro
atsispaudimų dešimt.
Rankos kyla, kai štangą kilnojam ir visi
smagiai kvatojam. Po to dar
nuvarom ant takelio ir
prabėgam neatgavę dar
kvapelio. O po to dar kojas
pakilnojam, bet jau tikrai
nebekvatojam. Raumenukus
savo rodom ir toliau toliau
sportuojam. Kartais varom
pabėgioti ir smagiai
pasikvatoti. Nes juokas
vitaminus generuoja ir
kvėpuot įpareigoja.
Besijuokdami sportuojam ir
smagiai smagiai dainuojam.
Kartais būna nedrąsu, bet
nėra jokių kliūčių. Sportas
sveika ir svarbu, nors kartais
tingim pajudėt, nes reikia
sunkiai padirbėt. Bet tinginį
reikia lauk išspirti ir pasakyti
sau “pirmyn”. Pasportuokim
gal kartu ir atsiras daugiau
jėgų. Žinau, kad šiuo metu aš
tik plepu, bet manau, kad
paskatinsiu sportuot kitus, ir
mažus, ir didelius. Sportas
veža ir net į pležą. Oi, kaip
gera ir smagu, pasportuoti
tarp draugų.
Dabar jau laikas
pasakyti čiau, nes sportuot aš
išvarau. Apibendrinant,
sportas yra sveika ir
nepamirškime pasportuoti.
Čiau
Priminimo balsas bachūriukams
Esu dar toks gangsteriukas,
kuris sukūrė balsą, skirtą
bachūriukams priminti apie
artėjančius susitikimus.
“A girdi bachūriuks, tau
susitikims už 5 minučių,
nevėluok!”.
“Bachuriuks, baik
dročinti, laikas eiti į
susitikimą”.
“Bachūriuk, po
šimts kalakutų, tu jau vėluoji į
susitikimą”.
Karočia, galite
atsisiųsti iš “Google Play”
arba “Apple Store” appsą
“Priminimai Bachūriukams”.
Jeigu nerasite, tai čia jau jūsų
problema…
Kartais susimąstau, kad norėčiau būti
Siri bachūriška versija. Jeigu
paklaustumėte “Kur čia
artimiausia kavinė?”
Atsakyčiau: “Susirask pats, ko
čia klausinėji!”. Antrą kartą
tikriausiai jau nebeklaustų.
Aišku, Siri ir taip mažai kas
naudoja, bet jeigu būčiau
bachūriška jos versija, tai tada
išvis niekas nenorėtų naudoti,
nes atsakymo jokio negautų.
Dar visai norėčiau dirbtinio
intelekto agentu pabūti,
įsivaizduojat bachūriška
ChatGPT versija. “Sveiki, esu
bachūriukas asistentas ir
negaliu niekuo jums padėti,
tai geriau net neklauskite.” Tai
tuomet niekas ir neklaustų.
Aišku, kad vis vien atsirastų
tų, kurie paklaustų: “kodėl?
Kas su tavimi negerai?”,
Atsakyčiau: “Viskas su
manimi gerai, tiesiog esu
bachūriukas. Nemėgstu, kai
manęs klausinėja.”
Apibendrinant, bachūriuku būt
nelengva, bet vis tiek
gyvenimas gražus. Čiau