Vertybės
Esu gangsteriukas rytais,
o vakarais - kunigiukas…
Ir nebesuprantu vertybių,
tų visų subtilybių, kurios
daro mane žmogumi…
Kartais verkiu, o kartais
juokiuosi…
Kai išgeriu 100 gramų
man ima trūkti ramų
ir tada pamirštu vardus,
kuriuos kartojau per naktį…
Tada susijungia matrica ir
visa jausmų aritmetika tampа
per sunki, kad tiesiog nuvirstu
ir kojų jau nebepavelku…
Tuomet nueinu į šaltą dušą ir viskas vėl
restartuojasi, tik atminties
diskas lėtai defragmentuojasi… ir vėl
viskas per naują kartojasi…
Bandau sustabdyti ir išeiti iš
ciklo, bet atsiduriu kritinėje
sekcijoje, kurioje tarsi tolete,
neveikiančiame, pasileidžia
viskas man ant galvos… ir jau
nebereikia plaut galvos…
Ir tas kvapas pasklinda
kambaryje, tada pana man
sako “ką tu čia prismirdinai?”
Bet tada atsilaisvina galvoje
ramai ir prisimenu, kad jokios
panos aš neturiu ir esu tiesiog
uždarytas tarp sienų keturių
minkštų… Aš išprotėjęs,
mergos niekada neturėjęs…
Esu nekaltas… bet uždarytas
dėl keistų vertybių ir
gangsteriuko savybių. Viskas
restartuojasi ir vertybės
palengva dėliojasi. Tampu
žmogumi, kuris netobulas, bet
savas…
Jei tau vis dar trūksta ramų
išgerk dar 100 gramų… ir
pasinerk į vertybių matricą… ir
išgirsk gangsteriuko pasaką…
Gangsteriukas, kuris bando
tau prikišti savas vertybes,
išpirk jį lauk, paspardyk,
pamurdyk, kad daugiau taip
nedarytų… tik tuomet, kai būsi
pasiruošęs, pasakyk jam “eik
tu šieno pjauti, po šimts
kalakutų”. Ir jis išeis pjauti
šieno ir tikriausiai jau niekada
nebegriš… O jeigu pabandys
sugrišti, tai pakartok tą
atsikratymo operaciją per
naują…
Apibendrinant, netikėkit pasakom, tiesiog
turėkit savas vertybes ir
gyvenimas bus gal ir sunkus,
bet bent jau morališkai
vertingas… Čiau
Treneriukas
Esu ne tik gangsteriukas, bet
ir treneriukas. Vedu sporto
programas. Štangas liepiu
kilnoti ir smagiai kvatoti.
Jeigu nekvatoja, tai daro
atsispaudimų dešimt.
Rankos kyla, kai štangą kilnojam ir visi
smagiai kvatojam. Po to dar
nuvarom ant takelio ir
prabėgam neatgavę dar
kvapelio. O po to dar kojas
pakilnojam, bet jau tikrai
nebekvatojam. Raumenukus
savo rodom ir toliau toliau
sportuojam. Kartais varom
pabėgioti ir smagiai
pasikvatoti. Nes juokas
vitaminus generuoja ir
kvėpuot įpareigoja.
Besijuokdami sportuojam ir
smagiai smagiai dainuojam.
Kartais būna nedrąsu, bet
nėra jokių kliūčių. Sportas
sveika ir svarbu, nors kartais
tingim pajudėt, nes reikia
sunkiai padirbėt. Bet tinginį
reikia lauk išspirti ir pasakyti
sau “pirmyn”. Pasportuokim
gal kartu ir atsiras daugiau
jėgų. Žinau, kad šiuo metu aš
tik plepu, bet manau, kad
paskatinsiu sportuot kitus, ir
mažus, ir didelius. Sportas
veža ir net į pležą. Oi, kaip
gera ir smagu, pasportuoti
tarp draugų.
Dabar jau laikas
pasakyti čiau, nes sportuot aš
išvarau. Apibendrinant,
sportas yra sveika ir
nepamirškime pasportuoti.
Čiau
Priminimo balsas bachūriukams
Esu dar toks gangsteriukas,
kuris sukūrė balsą, skirtą
bachūriukams priminti apie
artėjančius susitikimus.
“A girdi bachūriuks, tau
susitikims už 5 minučių,
nevėluok!”.
“Bachuriuks, baik
dročinti, laikas eiti į
susitikimą”.
“Bachūriuk, po
šimts kalakutų, tu jau vėluoji į
susitikimą”.
Karočia, galite
atsisiųsti iš “Google Play”
arba “Apple Store” appsą
“Priminimai Bachūriukams”.
Jeigu nerasite, tai čia jau jūsų
problema…
Kartais susimąstau, kad norėčiau būti
Siri bachūriška versija. Jeigu
paklaustumėte “Kur čia
artimiausia kavinė?”
Atsakyčiau: “Susirask pats, ko
čia klausinėji!”. Antrą kartą
tikriausiai jau nebeklaustų.
Aišku, Siri ir taip mažai kas
naudoja, bet jeigu būčiau
bachūriška jos versija, tai tada
išvis niekas nenorėtų naudoti,
nes atsakymo jokio negautų.
Dar visai norėčiau dirbtinio
intelekto agentu pabūti,
įsivaizduojat bachūriška
ChatGPT versija. “Sveiki, esu
bachūriukas asistentas ir
negaliu niekuo jums padėti,
tai geriau net neklauskite.” Tai
tuomet niekas ir neklaustų.
Aišku, kad vis vien atsirastų
tų, kurie paklaustų: “kodėl?
Kas su tavimi negerai?”,
Atsakyčiau: “Viskas su
manimi gerai, tiesiog esu
bachūriukas. Nemėgstu, kai
manęs klausinėja.”
Apibendrinant, bachūriuku būt
nelengva, bet vis tiek
gyvenimas gražus. Čiau