Esu žiema ir negaliu rasti snaigės,
nes per daug supainiojo ta mišrainė…
Klaidžioju po šlapią sniegą,
o snaigės taip ir nerandu…
O sunkiausia, kad nežinau,
ką pasakyti, ką sušukti,
kad ji pati atsisuktų…
Štai tokie žiemos vargai,
kai atrodo - nieko nežinai…
Ir jau užsnigo tie vakarai,
kai atrodo jau bus gerai…
Bet tada vėl viskas kartojasi
ir gaunasi viskas atbulai…
Ir galiausiai pasakau,
pozityve, eik tu miegoti…
Nes tuoj tau teks sapnuoti,
kaip mišrainėje žvaigždės ieškoti…