Žiemos veidai
Esu žiema,
nemiegu šalia,
kai tu skaitai mane…
Kai lyju - tu sningi,
kai sningu - tul lyji,
šlapdriboj tylim abu…
Krentu sniegu,
kai užmiegu,
bet be tavęs…
Veidai nutyla,
kai orai sukyla,
sutemoj subyra…
Virstu sniegu,
kai esu šalia
tam sutemų rate…
Ir taip gyvenu,
kol žiemos veidai
tampa aitvarai…
Pasilieka amžinai
žiemos veidų randai, -
sakau tau atvirai…
Tylumoj gerai,
kai sninga aitvarai,
galvoje sapnai…
Sapnuoju žiemoje,
miegodamas lietuje,
kai veidai šalia…
Sausio pradžia,
kai nesi šalia,
jaučiuosi nežinioje…
Vasario ateityje,
kai būsi šalia,
jausiuosi sapne…
Šiltoje kavoje
buriu save,
kad būtum manyje…
Ir taip vėl
nauja pradžia
žiemos veiduose…